1slide 3 4 slide slide2 slide5

Prisijunk prie mūsų!

Utrių kalnas

11896883 10206407113168302 641757440 n

Antradienis, 29 rugsėjo 2015 06:24

Nuo spalio - aerobikos treniruotės

Ruduo  - laikas vėl susburti ir pasportuoti smagioje kompanijoje. Nuo spalio 1-osios, ketvirtadienio, sportuoti Lapiuose vėl bus galima aerobikos užsiėmimuose.

Lapių bendruomenės centras Lapių ir apylinkių moteris kviečia į pirmą aerobikos treniruotę spalio 1-ąją, 18 val. 30 min.

Trenerės Linaros vedamos aerobikos treniruotės vyks bendruomenės salėje Lapių Kultūros namuose.

Jei norite sužinoti daugiau informacijos, skambinkite bendruomenės pirmininkei Laimai Karbauskienei telefonu: 8 699 03781

Sekmadienis, 30 rugpjūčio 2015 21:10

Lapių bendruomenės žmonės domisi žolelių galia

Lapių moterys šiemet įgijo daugybę žinių apie įvairių lauko žolelių naudą žmogaus sveikatai. Moterys klausėsi profesionalių paskaitų, pačios rinko augalėlius, džiovino juos, siuvo lininius maišelius ir pakavo paruoštas arbatas.

Tradicinėje Miško šventėje Lapių apylinkėse užaugusių žolelių arbatos jau rado pirmųjų pirkėjų. Žolynų nauda sudomino ir Lapių pagrindinės mokyklos moksleivius, globos grupės vaikus.

Rugpjūtį žolininkė Genovaitė Rauktienė, atvykusi mokyti Lapių bendruomenės moterų, supažindino su turtingu Lietuvos augalų pasauliu. Susitikimo su žolininke dalyviai galėjo pajusti žolelių poveikį kūnui ir sielai, pasimėgauti gamtos kvapais ir pasigėrėti arbatų spalvų bei skonių gama.

Lininius maišelius arbatoms - išdžiovintomsvaistažolėms siuvo ir Lapių pagrindinės mokyklos moksleivės, ir bendruomenės moterys. Tikimasi, kad šios arbatos bus ypač paklausios žiemą, kai vėl pradės veikti Utrių slidinėjimo trasa. Turistams ir aktyvaus poilsio mėgėjams bus siūloma ir įsigyti žolelių ir paragauti kvapnių arbatų.

Socialinė pedagogė Rūta Grišanovienė pasakojo, kad tiek globos grupės vaikai, tiek Lapių bendruomenės centro narės džiaugėsi žolininkės G.Rauktienės pasakojimais apie augalų galias.

„Lapių kultūros namuose kartu su Lapių bendruomenės moterimis smalsiai klausėmės žolininkės Genovaitės pasakojimo. Žolininkė gyveno šalia miškų. Jos vaikystėje nei vaistai, nei juolab vaistinės nebuvo prieinami taip lengvai, kaip šiandien. Daugelis ligų buvo gydoma natūraliais būdais. Visi reikalingi vaistai buvo surenkami pievoje, miške. Žolelėmis domėjosi ir jas naudojo jos mama. Genovaitė kartu su mama eidavo į pievas, miškus, rinkdavo augalus, tad didžiąją dalį augalų pažino nuo pat mažens. Taip ir prasidėjo žolininkės draugystė su žolynais, į ją įsitraukė ir vyras, ir vaikai, ir anūkai, - prisiminė žolininkės pasakojimą R.Grišanovienė. – Žolininkės šeima nevartoja vaistų, anūkai nėra gavę antibiotikų. Patikėjome, kad protingai laikantis gamtos dėsnių, galima puikiai išsiversti be vadinamosios vaistų chemijos. Iš vaistažolių galima gauti visas reikalingas medžiagas ir vitaminus.“

Žolininkė lapiškiams išsamiai papasakojo apie šias vaistines žoles: vingiorykštę, kraujažolę, dirvinį asiūklį, rugiagėlę, dilgėlę, bitkrėslę, pelynus, suktažolę, mėtą, raudonėlį, juozažolę, raktažolę, jonažolę.

Sužinoję apie vaistinių žolelių vartojimą ir poveikį, kartu su žolininke, mokymų dalyvės vaikščiojo po Lapių apylinkes ir rinko arbatai reikalingus ingredientus: liepžiedžius, jonažoles, raudonuosius dobilus, čiobrelius, gauromečius.

Pasak socialinės pedagogės R.Grišanovienės, sugrįžę į bendrabučio kiemą, išvirę arbatos ir degustuodami jos skonį, visi patikėjo, jog ši arbata gerins nuotaiką, o visi jos ragavę bus linksmi ir energingi .

Vėliau grupės vaikai kūrė lankstinuką „Gydykimės vaistiniais augalais“. Lapių bendruomenės centro moterys taip pat ėmėsi darbo – džiovino žolynus, rengė informaciją apie naudingas kiekvienos arbatos savybes, kūrė etiketes, siuvo lininius maišiukus ir į stilingas, natūraliais pakuotes dėjo kvapnias, toli nuo miesto ir kelių gamtos užaugintas, pavėsyje natūraliai išdžiovintas žoleles.

Elena Kundrotienė

Sekmadienis, 30 rugpjūčio 2015 20:49

Lapiškiai prisideda prie dalijimosi ir labdaros idėjų

Lapiškiai didžiuojasi, kad kitąmet jau šeštą kartą iš eilės prisidės prie kilnaus tikslo paremti onkologinėmis ligomis sergančius žmones. Kasmet gegužę mūsų apylinkėse vykstabaidarių ir dviračių varžybos „Judėk pirmyn su Viltimi!“

Ir šį pavasarį (gegužės 23 dieną) Klaipėdos rajono stovyklavietėje „Minijos senvagė“ Rotary klubas „Concordia 1826“ ir gausus būrys talkininkų jau penktą kartą surengė šį smagų ir prasmingą renginį. Varžybų tikslas – aukų rinkimas Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinio centro išlaikymui. Varžybose dalyvauja ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir mėgėjai.

Jau ne pirmus metus „Rotary“ klubo nariams šį renginį organizuoti padeda ir Lapių bendruomenės centras. Bendruomenės moterys varžybų dalyvius bei žiūrovus vaišina karšta arbata, sriuba. Dalindamos nuoširdžias savo šypsenas, jos nepailsta tikinti, kad smagu padėti gera darantiems, nesniekas negali būti tikras, ar neteks pačiam ar artimiesiems kreiptis pagalbos į šį Onkologijos centrą, kuriame visos paslaugos teikiamos nemokamai.

Susirinkusieji į varžybas varžosi vienviečių ir dviviečių baidarių maratone Kartena – Senvagė (32 km), dviviečių baidarių ralyje Pikteikiai – Senvagė (10 km), vaikai dalyvauja dviračių lenktynėse, suaugusieji šiemet varžėsi 25 ir 12 kilometrų dviračių lenktynių trasose.

Varžybų prizininkai įvairiose amžiaus grupėse buvo apdovanoti diplomais, medaliais, gausiomis dovanomis, o nugalėtojai - dar ir įspūdingomis taurėmis.

Vaikai dviratininkai visi be išimties buvo apdovanoti specialiais prizais ir medaliais. Jauniausi jų - trimečiai varžybų dalyviai, trasą įveikė paspirtukais.

2014 metais šio renginio metu jame dalyvavo pusketvirto šimto baidarininkų ir dviratininkų bei jų artimųjų, aukų „kasą“ papildę per 5.500 litų suma. Šių, 2015 metų varžybose startavo vėl tiek pat sportininkų bei gausus būrys juos palaikančiųjų. Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinio centro išlaikymui buvo surinkta ir gausių rėmėjų paaukota rekordinė 4.000 eurų parama.

Už ją padėkos žodį visiems geradariams ir akcijos rengėjams tarė Pranciškonų vienuolis brolis Benediktas. Įteikus visus apdovanojimus čia pat įvyko jaudinantis viešas šios paramos perdavimas minėtos ligoninės direktorei Aldonai Kerpytei.

Greta kilnaus tikslo paremti silpnesnius, varžybų organizatoriams yra svarbus ir žmonių pilietiškumo ugdymas, gerumo skatinimas, turiningas ir prasmingas laisvalaikio praleidimas pavasarinėje gamtoje. Šios varžybos prieinamos ne vien profesionaliems sportininkams, bet ir paties įvairiausio fizinio pasirengimo eiliniams žmonėms – tiek susibūrusiems į komandas, tiek ir startuosiantiems pavieniui. Ralio devizas – olimpinis: svarbu dalyvauti.

Klaipėdos rajono vandens sporto ir turizmo klubo „Prie Žvelsos“ vadovas Artūras Daniusevičius ir šio maratono idėjos autorius, nenuilstantis vandens sporto organizatorius, Rotary Klubo „Concordia 1826“ narys Gintautas Rusteika kartu su bendraminčiais tikisi, kad dalyviai ir kitąmet ne tik prasmingai praleis laiką, bet ir savo aukomis nuoširdžiai prisidės prie Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinio centro išlaikymo. Ir kitais metais Lapių bendruomenės centras planuoja padėti ne tik organizuodami veiklas šiame renginyje, bet ir suburdami keletą komandų dalyvauti maratone.

Rasa Rusteikienė

Ketvirtadienis, 27 rugpjūčio 2015 09:42

Miško šventę lapiškiai praturtino Žolinių tradicijomis

„Ko gero, mūsų bendruomenė ir klesti todėl, kad kasmet susirenkame per Žolines“, – tarstelėjo  kažkuri Lapių bendruomenės moteris, klausydamasi etnologės Valerijos Jankūnaitės pasakojimo apie Žolinių tradicijas. Pasirodo, kad šeimos ar bendruomenės susiėjimas prie bendro stalo per Žolines pagal senovės tikėjimus neša gausą, turtą, bendrumą ir sėkmę.

Lapiškiai į Miško šventę kaip tik per Žolines susirinko jau 16-ąjį kartą iš eilės. Kaimo šventės tradicija tęsiama ir kasmet įgyja vis naujų formų.

Sužinojo Žolinių papročius

Šįsyk dar Miško šventės ir Žolinių išvakarėse Lapių bendruomenės moterys smalsiai klausėsi etnologės V. Jankūnaitės pasakojimų apie tradicijas.

Rugpjūčio 15-oji bažnytinėje tradicijoje – Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena ir sykiu Žolinė – žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė.

Per iškilmingas Žolinės Mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnificat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti gryčioje už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Vos nugriaudėja perkūnija, žolynais smilkoma, geriamos jų arbatėlės, kai rimtai susergama.

Pasak papročių ir tradicijų žinovės V. Jankūnaitės, pirmiausia Žolinės – tai labai svarbi bendruomenės šventė, nes vienas žmogus derliaus neišaugintų, jam tenka kviestis kitus į talką. Manoma, jog tas, kas nesueis krūvon su visais kaimo gyventojais pasidžiaugti tuo, kas užauginta, bus biednas.

Anot etnologės, kartu per Žolines mes ruošiamės rudeniui ir artėjančiam žemės apmirimui.  V. Jankūnaitė pasakojo, kad per Žolinę vakarojimas būdavo nepaprastas, nes šeimininkės kepdavo ragaišius ir duoną iš naujo derliaus kviečių ir rugių. Duonos galia įveikdavo visas negandas, tad buvo ne tik meldžiamasi, bet ir kaip poterius žemdirbiai tradiciškai bėrė duonos kepalo pasakojimą, pagerbiantį kiekvieną rugio varpelę, sutrintus grūdo „kaulelius“. Manyta, jog ir vėlės dalyvaudavo prie stalo drauge su gyvaisiais.

Lapių moterys dar prisimena, kad jų šeimose į mirusiųjų karsto pagalves dėdavo žolynų. Todėl ši šventė – kaip gyvybės apytakos ratas, malda už gyvuosius ir išėjusius. Tai archajiškos apeigos, lydimos ugnies ir šventos duonos valgymo, džiaugimosi tuo, kas sukurta kartu su gamta ir artimu savo.

Dekoracijas kūrė pačios

Po etnologės pasakojimo, pasidalijimo pasakojimais apie gyvas kiekvienos šeimos Žolinių tradicijas moterys ėmėsi kurti grožybes iš žolynų. Jos buvo skiros Miško šventės dekoracijoms.  

Kūrybines dirbtuvėles lapiškėms surengė Klaipėdos etnokultūros centro edukacinės ir etnokultūros veiklos koordinatorė Lina Prončatovaitė. Moterys išmoko kurti paukščius ir kitas dekoracijas iš šieno ir siūlų, taip pat mokėsi kurti tradicinius paukščiukus iš mirkytų kviečių šiaudų. Čia pat pievoje, Lakštingalų slėnyje, pagal senąsias tradicijas buvo mokomasi lieti ir tikro vaško žvakes. 

Su kūrybinėse dirbtuvėlėse nedalyvavusiomis moterimis visais šiais įgūdžiais lapiškės pasidalys rudenį ar žiemą, kai laiko kiekviena turės daugiau.

Vėliau Lapių bendruomenės narės iš šieno sukūrė užrašą „Miško šventė“, sceną ir palapines išdabino savo kurtais šieno paukščiais ir į šiaudų kūlius susmaigstytomis gėlių kompozicijomis.

Laikė pamaldas parke

Žolynų puokštėmis nešini lapiškiai šiemet pradėjo dar vieną naują, svarbią tradiciją. Kelios dešimtys kaimo žmonių dalyvavo pirmą kartą surengtose Žolinių Mišiose po atviru dangumi – senajame dvaro parke prie Lapių mokyklos. Žolynais išpuoštame parke šv. Mišias laikė kunigas Viktoras Daujotis. Lapiškiai džiaugėsi ypatinga bendrumo ir susikaupimo atmosfera, tvyrojusia pamaldų metu. Per  jaukias ir jautrias šv. Mišias vyresnės moterys ir ašarą nubraukė.

Lapių bendruomenės centro nariai nutarė, kad pirmąkart kaime vykusios Žolinių Mišios taps tradicinės, nes ir visa šventė po pamaldų daugeliui įgijo kitą, vertingesnę, prasmę.

Dieną rungėsi sportininkai

Aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems lapiškiams ir bendruomenės svečiams iškart po Mišių buvo surengtas ištisas sportinių varžybų maratonas. Sportinės  aistros virė Lapių pagrindinės mokyklos stadiono aikštėse.

Futbolo varžybose nugalėjo komanda „Vėžaičiai“, antri liko „Jonušai“,  trečiąją vietą užėmė komanda „Kuvalda“. Krepšinio aikštelėje geriausiai pasirodė komanda „Nokautas“, antrąją vietą iškovojo „Minija“, treti liko „Buivolai“. Tinklinio varžybose pirmąją vietą pelnė  Šalpėnų komanda, antrąją – „A komanda“, trečioji vieta atiteko komandai pavadinimu „Šrederiai“. Rankų lenkimo varžybose sau lygių neturėjo Benas Kupstys, o smiginis geriausiai sekėsi Sigitui Karbauskui.

Šventė Lakštingalų slėnyje

Apdovanojimai sportininkams buvo įteikti vakare, kai šventė persikėlė į Lakštingalų slėnį.

Kiekvieną laiku į šventę atvykusį svečią smagiai pasitiko lapiukų kostiumais vilkintys vaikai. Svečių laukė pramogos – koncertas, batutas, maistas ir gėrimai. Grybienę virė Lapių bendruomenės moterys, medžiotojų klubas „Žvelsa“ kepė šašlykus ir virė tradicinę šiurpo sriubą, vaikai ragavo cukraus vatą, šokinėjo ant batuto ir žaidė tradicinėje tokių švenčių loterijoje.

Susirinkusiuosius į 16-ąją Miško šventę iškilmingai pasveikino „miško valdovas“ Antanas Kundrotas. Aikštėje prie scenos iškilmingai pakeltos šventės ir naujai sukurta bendruomenės vėliavos.

Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė visiems pristatė bendruomenės vykdomą projektą, kurio dalis buvo ir Miško šventės organizavimas, padėkojo aktyviausiems bendruomenės nariams, daugiausiai prisidėjusiems prie projekto veiklų.    

Skaidrią šventinę nuotaiką kūrė ir nuoširdžiai koncertavę atlikėjai: Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriaus kolektyvas „Trumpė“, Vėžaičių kultūros centro kolektyvas „Karuselė“, daugybės ovacijų sulaukę dainininkai iš „Žvelsos medžiotojų trio“, Kretingos kultūros centro Baublių skyriaus jaunimo vokalinis ansamblis, Daukšaičių kapela „Ritin dobil“.

Į šventę susirinkę lapiškiai bendravo su kaimynais, draugais, giminaičiais, vaišinosi bendruomenės centro išvirta grybiene ar kastiniu su bulvėmis, apžiūrėjo medžiotojų klubo „Žvelsa“ medžioklės trofėjų stendą, pirko bendruomenės moterų surinktus ir į jų pačių siūtus lininius maišelius sudėtus apylinkių žolynus arbatoms.

Grupės „Džentelmenai“ koncertas tapo šventės akcentu, prie scenos šokti suviliojęs daugiausiai žiūrovų. Tačiau ne mažiau įspūdingai atrodė ir vos pradėjus temti uždegtas didžiulis laužas. Šventę tradiciškai vainikavo šešiolika į dangų pakilusių raudonų dangaus žibintų.

http://gargzdukrastas.lt/index.php/component/k2/item/677-misko-svente-lapiskiai-praturtino-zoliniu-tradicijomis

Andriaus Kundroto nuotr. 

 

View the embedded image gallery online at:
http://lapiai.lt/index.php/itemlist?start=90#sigProId620e268257

Ketvirtadienis, 27 rugpjūčio 2015 09:36

Lapių bendruomenės vėliavoje – kaimo simboliai

Žolinės išvakarėse Lapių bendruomenės centro žmonės Lakštingalų slėnyje 16-ąjai Miško šventei ruošėsi kitaip nei ankstesniais metais. Lapiškių moterų būrelis su vaikais klausėsi etnologės pasakojimo apie Žolinės prasmę, tradicijas, mokėsi rišti žolynus, lieti žvakes. Tai bendruomenės projekto „Lapių krašto identiteto atspindžiai skatinant gyventojų verslumą“ baigiamoji dalis. Miško šventės akcentas – bendruomenės vėliavos, ženklo pristatymas.

Žolinės išvakarėse rišo žolynus

Penktadienio popietę Lakštingalų slėnyje susirinkusių Lapių bendruomenės narių būrelis klausėsi etnologės Valerijos Jankūnaitės pasakojimo. „Žolinė – viena iš trijų svarbiausių katalikų švenčių – Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Tai paskutinė diena einant į rudenį“, – dėstė viešnia.

L. Karbauskienė: „Vienuoliktus metus gyvuojanti mūsų bendruomenė pagaliau turi vėliavą“.Ji pasakojo apie tradiciją tądien į bažnyčią neštis puokštelę, o parsinešus pašventintą dėti už šventųjų paveikslų, apie tikėjimą, kad tai apsaugo namus nuo žaibo ir kitų bėdų.

V. Jankūnaitė akcentavo, jog per Žolinę giminės renkasi pabendrauti, pagerbiami išėjusieji. Ji kalbėjo, kad vaikai mokosi švęsti Žolinę bei kitas šventes iš suaugusiųjų, tačiau dabar tradicijos blėsta.

Viena iš dalyvių Rima Tarvydienė prisipažino, jog apie Žolinę iš savo tėvų mažai girdėjusi, todėl etnologės pasakojimas labai patiko.

Pasiklausius viešnios, lapiškėms niežėjo rankos: į kūrybines dirbtuvėles atvykusi Klaipėdos etnokultūros centro edukacinės ir etnokultūros veiklos koordinatorė Lina Prončatovaitė mokė rišti paukštį iš čia pat nupjautos ir išdžiovintos žolės. „Atėjau į šį užsiėmimą norėdama kuo daugiau sužinoti, susipažinti su Žolinės tradicijomis “, – sakė bendruomenės narė Violeta Karbauskaitė.

Rankdarbių mėgėjos R. Tarvydienė ir Onutė Žitkienė prisipažino, jog joms tai naujovė. „Kiekviena patirtis naudinga“, – sakė jos.

Genutė Gedvilienė kalbėjo: „Labai gera išeiti iš namų ir pabendrauti. O dar išmokau iš žolynų paukštį rišti – namie padariusi pakabinsiu prie pavėsinės“.

Kūrybinių dirbtuvėlių dalyvės savo pagamintomis paukštėmis ir paukštukais papuošė sceną, kurioje šeštadienį šurmuliavo dainininkai bei muzikantai.

Šiemet pirmą kartą per Žolinę Lapių bendruomenės parke vėžaitiškis klebonas Viktoras Daujotis aukojo šv. Mišias.

Mokėsi verslumo

Miško šventė – paskutinioji projekto „Lapių krašto identiteto atspindžiai skatinant gyventojų verslumą“ dalis. Pasak bendruomenės centro pirmininkės Laimos Karbauskienės, jis buvo parengtas prieš porą metų, bet finansuotas šiemet iš VVG „Leader“ programos.

Ji pasakojo, kad vykdydami šį projektą lapiškiai dalyvavo 2 dienų kelionėje. Jie lankėsi Gyvolių kaime, Mažeikių rajone, pas žolininkę Jadvygą Balvočiūtę, Anykščiuose – pas žolininką Marijų Daugėlavičių. Susitiko su Vilkyškių bendruomenės nariais Pagėgių savivaldybėje. „Stebėjome 3 verslo modelius – fizinio asmens, šeimos ir bendruomenės“, – akcentavo L. Karbauskienė.

Be to, lapiškiai turėjo galimybę mokytis verslumo. „Lapių kaimo turizmo sodyboje aiškinomės savo bendruomenės resursus, bendravimo galimybes tarp ūkininkų, kaimo turizmo sodybų savininkų ir bendruomenės. Diskutavome su lektore ekonomiste Laimute Gegeckiene“, – kalbėjo pirmininkė.

Iš šio projekto lėšų taip pat sukurta internetinė svetainė www.lapiai.lt.

Pagerbta bendruomenės vėliava

Šiemet tradicinės Miško šventės akcentas – bendruomenės vėliavos pristatymas. Iš minėto projekto lėšų sukurtas bendruomenės simbolis. Lapiškiai ilgai svarstė, nuo lapo ar lapės kilęs Lapių kaimo pavadinimas. „Radome istorinį žemėlapį, kuriame pažymėta, jog kadaise ši vietovė buvo Lapės, todėl spėjome, kad jo pavadinimas kilęs nuo žvėries, – pasakojo L. Karbauskienė. – Iš tiesų Žvelsos upės skardžiuose daug olų, kuriose apsigyvenusios lapės. Taigi ir nusprendėme, kad tinkamiausias simbolis – lapiukas. Be to, per Lapius teka Žvelsa, Minija ir Trumpė. Šios trys upės irgi atsispindi ženkle“.

Pasak pašnekovės, kuriant ženklą, talkino panevėžietė dizainerė Andromeda Blaževičiūtė. Ji pritaikė logotipą bendruomenės vėliavai, suvenyriniams magnetukams, rašikliams, marškinėliams.

„Džiugu, kad 11-uosius metus gyvuojanti Lapių bendruomenė pagaliau turi savo vėliavą“, – sakė L. Karbauskienė.

Virginija LAPIENĖ

http://gargzdai.lt/lapiu-bendruomenes-veliavoje-kaimo-simboliai/

Lapiškiai mokosi, kaip vystyti bendruomenės narių verslumo įgūdžius, planuoja, kokių veiksmų imtis siekiant išpopuliarinti bendruomenės įrengtą slidinėjimo trasą Utriuose, svarsto, kad galbūt verta visas Lapiuose ir apylinkėse siūlomas turizmo ir pramogų paslaugas suvienyti, o verslininkus sujungti į Lapių turizmo klasterį.

Lapių bendruomenės centras per vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ gavo paramą iš programos LEADER projektui „Lapių krašto identiteto atspindžiai, skatinant gyventojų verslumą“ vykdyti. Iš šio projekto lėšų bendruomenės nariams liepos pradžioje buvo surengti dviejų dienų mokymai apie bendruomeninį verslą „Bendradarbiavimo galimybės. Verslo paketų kūrimas“. Vakar Lapiuose surengti ir dar viena mokymų diena – apie klasterių kūrimo Lietuvoje patirtį. Savo patirtimi su lapiškiais dalijosi VŠĮ „Versli Lietuva“ Klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis.

Įkvėpė diskusijoms

Į verslumo skatinimo mokymus buvo pakviesti esami ir potencialūs verslininkai, kurie mokėsi verslumo produktų sukūrimo ir pardavimų srityje, daug dėmesio mokymų metu buvo skirta ir bendruomeniškumo bei bendradarbiavimo svarbai versle, idėjų generavimui.

Pirmuosius dviejų dienų mokymus išradingai vedė ir lapiškius rimtoms diskusijoms įkvėpė ekonomikos ir verslo pagrindų profesijos mokytoja ekspertė, edukologijos magistrė Laimutė Gegieckienė.

Mokymų dalyviai rimtai svarstė galimybę apjungti visas Lapiuose ir apylinkėse veikiančias turizmo paslaugas, suburti verslininkus, o turistams ir poilsio bei pramogų ieškotojams siūlyti ne tik atskiras paslaugas, bet visą paslaugų ir pramogų paketą.

Mokymų metu lapiškiai sau įsivardijo, kuo unikalios jų krašte siūlomos paslaugos, kokius potencialių klientų poreikius jos gali patenkinti, kokios naudos iš to galima gauti, kokie siūlomų paslaugų pranašumai ir trūkumai.

Taip pat bendruomenės nariai išklausė pagrindines verslo kūrimo teorijas, gilinosi į rinkodaros ir komunikacijos sritis, atliko per dešimtį savarankiškų užduočių grupėse.

Neišradinės dviračio

L.Gegieckienė juokavo, kad užuot išradinėjus dviratį, geriau būtų sėsti ant jo ir minti į tikslą. Kitaip tariant, apjungus verslus į klasterį,sukurti verslo partnerystės paketus ir koncentruotis į komunikaciją, reklamą, pardavimus.

Anot dėstytojos, naudinga tai, kad klasterio dalyviai kartu nukreipia savo veiklą į bendradarbiavimą, mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, inovacijų ir technologijų panaudojimą versle, kuria bendrą rinkodaros strategiją, siekia tarptautinės plėtros ir partnerystės su kitais klasteriais.

Lapiai ir jų apylinkės – labai palankus regionas turizmo paslaugoms vystyti, o čia aktyviai veikiantis Lapių bendruomenės centras gali padėti susiburti verslininkams, taip pat sukurti sąlygas naujiems smulkiems verslams vystyti.

Pasak Lapių bendruomenės centro pirmininkės Laimos Karbauskienės, po mokymų kiekvienas jų dalyvis šviežiu žvilgsniu pamatė Lapių potencialą turizmo verslui vystyti, sau įvardijo krašto privalumus ir trūkumus, suvokė, kad kiekvieno veikla formuoja regiono ateitį, o rezultatas tarnauja gyvenamosios aplinkos pagerinimui.

Sudarė veiksmų planą

Bendruomenės nariai taip pat įvardijo sau, kad bendruomeninė veikla, siekiant šeimos, bendruomenės, gyvenamosios vietos, šalies gerovės ir jos rezultatai tarnauja krašto ateities formavimui.

Lapiškiams dar reikia stiprinti gebėjimus sklandžiai organizuoti veiklą, formuoti bendruomenės narių praktinius įgūdžius vystant verslą, ugdyti gebėjimą konkuruoti ir parduoti kuriamus produktus.

Nemažai dėmesio buvo skirta ir Utrių kalno perspektyvų idėjų generavimui. Buvo svarstoma, kaip pagerinti paslaugų kokybę žiemą ir kaip pritaikyti kalną vasaros pramogoms.

„Mokymu metu mums buvo svarbu suprasti, kad veikdami kartu, esame patrauklesni turistams, galime patenkinti įvairesnius jų poreikius, be to, veikdami kartu vienas iš kito mokomės, pasisemiame žinių, ugdome vienas kitą, o bendradarbiaudami galime sukurti unikalų produktą – patrauklų paslaugų paketą“, - įspūdžiais po mokymų dalijosi L.Karbauskienė.

Bendruomenės pirmininkė taip pat pabrėžė, kad šie mokymai labai aiškiai parodė, kiek daug dar reikia nuveikti susivienijusiai bendruomenei, padėjo sudaryti artimiausių veiklų planą, nusibrėžti tolimesnes darbų perspektyvas.

„Man atrodo, kad kiekvienas mokymų dalyvis gavo įkvėpimo vystyti veiklą, šviežiu žvilgsniu įvertino mus supančius gamtos turtus, pasisėmė idėjų, kaip, kokiais būdais potencialiems klientams pristatyti Utrių kalno slidinėjimo trasą, kokių papildomų paslaugų, kuriančių vertę, jiems pasiūlyti“, - teigė L.Karbauskienė.

Puslapis 16 iš 17

Draugai

1417677893logo2logoCaptureCapturekvezaiciai

Foto akimirkos