Pažvelsio kaimas priskiriamas Tilvikų seniūnaitijai. Čia gyvena vos keli gyventojai.

Pažvelsyje, ant Trumpės upelio kranto, išlikusios sunkiai įžvelgiamos, kadaise stovėjusio vadinamojo Slušnio malūno liekanos. Galima prisiminti, jog anksčiau tai buvo didžiausias apylinkių kaimas, skaičiuojantis šimtmečių istoriją. Šiandien kaimo urbanistika visiškai sunykusi. Vietovėje absoliučiai dominuoja gamtinė aplinka ir žemės ūkio naudmenos.

Svarbiausia kaimo įžymybė – poeto Butkų Juzės gimtinę žymintis kaštonas bei memorialinė atminimo vieta.

Butkų Juzė (tikroji pavardė - Juozas Butkus) gimė Pažvelsio kaime, Kulių valsčiuje, Kretingos apskrityje, vėliau priskirtam Klaipėdos apskrities Vėžaičių seniūnijos teritorijai.

Būsimasis poetas gimė 1893 m. liepos mėnesio 15 d. neturtingo valstiečio, turėjusio vos vieną hektarą žemės, šeimoje.

„Kad ir varge, nepritekliuje gyvendami, Juozuko tėvai buvo šviesūs žmonės. Jų namuose dažnai lankydavosi knygnešiai, o ir patys tėvai už lietuviškų knygų platinimą buvo sėdėję kalėjime. Juozukas, eidamas septintuosius metus, jau pats buvo išmokęs skaityti, ir tuo pelnęs Juozo Tumo Vaižganto, kuris tuo metu apsilankydavo Kuliuose, prielankumą. Pastarasis Butkui vis siųsdavo „Vilniaus žinias”. Juozas Butkus nuo pat vaikystės buvo gana aktyvus. Pats kiek pramokęs laisvomis nuo ganiavos valandėlėmis ėmėsi lietuviškai mokyti kaimo vaikus - ir taip iki penkiolikos metų, kol išvyko į Liepoją. Štai kaip pats poetas, jau būdamas suaugęs, aprašo šią savo kelionę: „Tik penkiolika metų sukakęs, persiskyriau su kaimo daraktoriaus pareigomis ir arkliais su prekių vežėjais išvykau per Palangą pajūriu Liepojon.. Toji beveik trijų dienų kelionė taip pagavo mane, kad nutariau tapti rašytoju, poetu. Bet visas mano mokslo ir gyvenimo kelias buvo toks painus ir vargingas, kad aš vis negaliu pilna žodžio prasme savo pažadų ištesėti”.

Butkų Juzė išleido poezijos rinkinius „Žemės liepsna“, „Verkiančios rožės“, „Paparčio žiedas“, „Darbas ir prakaitas“, parašė dramą „Žemaičio stiprybė“, inscenizuotą pasaką „Audronė“, išvertė Gėtės, L.Tolstojaus kūrinius. Dalis jo kūrybos tebėra nepaskelbta.