Utriai – nedidelis kaimas išsidėstęs tarp kalvų grandinės ir jos užribių rytuose bei Minijos upės vingių vakaruose. Nors Utrių centrinė dalis susiformavusi išskirtinai rytinėje vietos rajoninio kelio pusėje, visgi gatvinė-vienkieminė planinė struktūra apima ir kelią kitapus rytinės kalvos, kur esama daugiau gyvenamųjų sodybų bei ūkinių statinių.

Utriai, kaip ir aplinkiniai Minijos regiono kaimai, susiformavę ypač vaizdingoje gamtinėje aplinkoje. Teritorija patenka į Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio ribas. Minijos vingiai ties Utriais sukuria raiškius, vertingus bei atraktyvius slėnius, kuriuose vystoma gamtinio poilsio veikla. Netoliese Utrių autobusų stotelės esančiame kalne Lapių bendruomenės centras pernai įrengė pirmąją slidinėjimo trasą. Daugiau informacijos apie žiemos pramogas galite rasti čia: www.utriukalns.lt.

Utriuose yra 48 gyventojai. Kaimas priskiriamas Lapių seniūnaitijai.

Netoli Minijos ir ant kalno Utriuose, nuo 1939-ųjų, išlikę du dzotai – rusų tarybinės armijos gynybiniai įtvirtinimai, pastatyti po Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo, ruošiantis karinei invazijai į Lietuvą. Utriuose išlikusios ir senosios, ąžuolų supamos kapinės, kuriose dabar stovi nedidelė koplytėlė. Priešais kapines yra neįprastas medinis daugiabutis (buvęs kumetynas). Anksčiau jame veikė kaimo kultūros namai, vėliau – kolūkio kontora, o šiandien gyvena žmonės.

Kaimo vietovardis kilęs iš asmenvardžio Utrys. Kaimas susiformavo XVI a. antroje pusėje – XVII a. Į šiaurės vakarus nuo jo Margių miške XIX a. pirmoje pusėje įsikūrė Utrių užusienis (vienkieminė gyvenvietė, susiformavusi bendro naudojimo kaimo žemėje). Utrių kaimas priklausė Gargždų dvarui ir Gargždų parapijai. 1812-1826 m. jame buvo 13, 1830 m. – 10, 1839 m. – 137 , 1846 m. – 11 dūmų. Panaikinus baudžiavą, Gargždų dvarininkui baronui Rėne atodirbio prievolę atlikinėjo 32 kaimo valstiečiai.

Nuo XIX a. iki 1915 m. kaime stovėjo Rusijos-Vokietijos valstybinės sienos sargybos antrojo ruožo pasienio užkarda.

1923 m. Utriuose buvo 31 ūkis. XX a. dalis kaimo sodybų, esančių Margių miške netoli Mikoliškių, buvo priskirta Kretingos rajonui.