LAPIŲ PILIAKALNIS

Lapių piliakalnis yra dešiniajame Žvelsos krante, dar vadinamas Pilale.

Piliakalnis išsidėstęs Žvelsos slėnyje, rekreacine prasme ypač atraktyvioje ir vertingoje vietoje. Objektas saugomas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 70 x 30 m dydžio, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Šiaurinis šlaitas nuolaidus ir labiausiai tinkamas užlipimui. Nors pagrindinis priėjimas prie piliakalnio yra iš pietų pusės, tačiau čia šlaitai statūs ir užlipimui nepritaikyti. Kol kas piliakalnio aikštelėje rekreacinių traukos elementų nėra. Aikštelė kaip ir pats piliakalnis tankiai apaugusi medžiais.

Piliakalnio papėdėje yra tradicinio kaimiško stiliaus gyvenamoji sodyba, kurios savininkų iniciatyva tvarkoma ir prižiūrima piliakalnio aplinka.

Manoma, kad piliakalnis naudotas kaip slėptuvė, užpuolus priešams.Datuojamas I tūkstantmečiu – XIII amžiumi.

Apie piliakalnį yra sukurta legendų. Pagal vienas legendas, piliakalnį supylę švedai, pagal kitas - kad jame nugrimzdęs dvaras su vokiečiais. Senoliai pasakodavo, kad piliakalnio viršuje yra buvusi gili duobė su mūro liekanomis.

Piliakalnis apipintas sakmėmis ir padavimais: „Piliakalnio viršūnėje yra buvusi didelė duobė

– skylė.

Ji buvo išdėta plytomis. Prie tos duobės buvo užaugusi eglė, o paskui liepa. Liepa auga iki šiol“. Dar vienas užrašytas pasakojimas: „prieš saulėlydį praeidavo berniukas pilku švarku ir juodais batais. Vėliau praeidavo moteris balta skarele. Pasirodydavo ugnies kamuolys, o kai sugiedodavo gaidžiai, kamuolys tris kartus pašoka į aukštį ir nusileidžia ant piliakalnio“.

Piliakalnis yra Lapių kaime, 0,95 km į pietryčius nuo kelio Vėžaičiai-Kartena, 0,65 km į šiaurės rytus nuo Lapių kaimo kapinių, 0,6 km į pietvakarius nuo Trumpės ir Žvelsos santakos, 0,55 km į pietus nuo Greičiūnų kaimo kapinių ir 0,1 km į šiaurės vakarus nuo Žvelsos dešiniojo kranto.

Koordinatės:   55°46'30"N   21°28'7"E