Prisijunk prie mūsų!
Utrių kalnas
Pasitelkdami bendruomeniškumą, lapiškiai mokėsi verslumo
Lapiškiai mokosi, kaip vystyti bendruomenės narių verslumo įgūdžius, planuoja, kokių veiksmų imtis siekiant išpopuliarinti bendruomenės įrengtą slidinėjimo trasą Utriuose, svarsto, kad galbūt verta visas Lapiuose ir apylinkėse siūlomas turizmo ir pramogų paslaugas suvienyti, o verslininkus sujungti į Lapių turizmo klasterį.
Lapių bendruomenės centras per vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ gavo paramą iš programos LEADER projektui „Lapių krašto identiteto atspindžiai, skatinant gyventojų verslumą“ vykdyti. Iš šio projekto lėšų bendruomenės nariams liepos pradžioje buvo surengti dviejų dienų mokymai apie bendruomeninį verslą „Bendradarbiavimo galimybės. Verslo paketų kūrimas“. Vakar Lapiuose surengti ir dar viena mokymų diena – apie klasterių kūrimo Lietuvoje patirtį. Savo patirtimi su lapiškiais dalijosi VŠĮ „Versli Lietuva“ Klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis.
Įkvėpė diskusijoms
Į verslumo skatinimo mokymus buvo pakviesti esami ir potencialūs verslininkai, kurie mokėsi verslumo produktų sukūrimo ir pardavimų srityje, daug dėmesio mokymų metu buvo skirta ir bendruomeniškumo bei bendradarbiavimo svarbai versle, idėjų generavimui.
Pirmuosius dviejų dienų mokymus išradingai vedė ir lapiškius rimtoms diskusijoms įkvėpė ekonomikos ir verslo pagrindų profesijos mokytoja ekspertė, edukologijos magistrė Laimutė Gegieckienė.
Mokymų dalyviai rimtai svarstė galimybę apjungti visas Lapiuose ir apylinkėse veikiančias turizmo paslaugas, suburti verslininkus, o turistams ir poilsio bei pramogų ieškotojams siūlyti ne tik atskiras paslaugas, bet visą paslaugų ir pramogų paketą.
Mokymų metu lapiškiai sau įsivardijo, kuo unikalios jų krašte siūlomos paslaugos, kokius potencialių klientų poreikius jos gali patenkinti, kokios naudos iš to galima gauti, kokie siūlomų paslaugų pranašumai ir trūkumai.
Taip pat bendruomenės nariai išklausė pagrindines verslo kūrimo teorijas, gilinosi į rinkodaros ir komunikacijos sritis, atliko per dešimtį savarankiškų užduočių grupėse.
Neišradinės dviračio
L.Gegieckienė juokavo, kad užuot išradinėjus dviratį, geriau būtų sėsti ant jo ir minti į tikslą. Kitaip tariant, apjungus verslus į klasterį,sukurti verslo partnerystės paketus ir koncentruotis į komunikaciją, reklamą, pardavimus.
Anot dėstytojos, naudinga tai, kad klasterio dalyviai kartu nukreipia savo veiklą į bendradarbiavimą, mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, inovacijų ir technologijų panaudojimą versle, kuria bendrą rinkodaros strategiją, siekia tarptautinės plėtros ir partnerystės su kitais klasteriais.
Lapiai ir jų apylinkės – labai palankus regionas turizmo paslaugoms vystyti, o čia aktyviai veikiantis Lapių bendruomenės centras gali padėti susiburti verslininkams, taip pat sukurti sąlygas naujiems smulkiems verslams vystyti.
Pasak Lapių bendruomenės centro pirmininkės Laimos Karbauskienės, po mokymų kiekvienas jų dalyvis šviežiu žvilgsniu pamatė Lapių potencialą turizmo verslui vystyti, sau įvardijo krašto privalumus ir trūkumus, suvokė, kad kiekvieno veikla formuoja regiono ateitį, o rezultatas tarnauja gyvenamosios aplinkos pagerinimui.
Sudarė veiksmų planą
Bendruomenės nariai taip pat įvardijo sau, kad bendruomeninė veikla, siekiant šeimos, bendruomenės, gyvenamosios vietos, šalies gerovės ir jos rezultatai tarnauja krašto ateities formavimui.
Lapiškiams dar reikia stiprinti gebėjimus sklandžiai organizuoti veiklą, formuoti bendruomenės narių praktinius įgūdžius vystant verslą, ugdyti gebėjimą konkuruoti ir parduoti kuriamus produktus.
Nemažai dėmesio buvo skirta ir Utrių kalno perspektyvų idėjų generavimui. Buvo svarstoma, kaip pagerinti paslaugų kokybę žiemą ir kaip pritaikyti kalną vasaros pramogoms.
„Mokymu metu mums buvo svarbu suprasti, kad veikdami kartu, esame patrauklesni turistams, galime patenkinti įvairesnius jų poreikius, be to, veikdami kartu vienas iš kito mokomės, pasisemiame žinių, ugdome vienas kitą, o bendradarbiaudami galime sukurti unikalų produktą – patrauklų paslaugų paketą“, - įspūdžiais po mokymų dalijosi L.Karbauskienė.
Bendruomenės pirmininkė taip pat pabrėžė, kad šie mokymai labai aiškiai parodė, kiek daug dar reikia nuveikti susivienijusiai bendruomenei, padėjo sudaryti artimiausių veiklų planą, nusibrėžti tolimesnes darbų perspektyvas.
„Man atrodo, kad kiekvienas mokymų dalyvis gavo įkvėpimo vystyti veiklą, šviežiu žvilgsniu įvertino mus supančius gamtos turtus, pasisėmė idėjų, kaip, kokiais būdais potencialiems klientams pristatyti Utrių kalno slidinėjimo trasą, kokių papildomų paslaugų, kuriančių vertę, jiems pasiūlyti“, - teigė L.Karbauskienė.
Lapiškiai verslo idėjų sėmėsi kelionėje po Lietuvą
Išmokti, pažinti, pasisemti patirties ir parsivežti idėjų. Tokius tikslus sau kėlė Lapių bendruomenės žmonės, prieš pat Jonines išvykę į pažintinę kelionę po Lietuvą. Per dvi intensyvias kelionės dienas lapiškiai įsitikino, kad galimybių plėtoti verslą Lapiuose ir aplinkiniuose kaimuose – pakankama. Įkvėpimo jie sėmėsi iš žolelių ūkių šeimininkų, privačiomis lėšomis atnaujinto Burbiškio dvaro Anykščių rajone šeimininko, analizavo, kaip veikia turistų pritraukimo sistema Aukštaitijos regione, taip pat ir išbandė Anykščiuose įrengtą rogučių trasą, veikiančią visais metų laikais. Tokią lapiškiai svajoja įrengti slidinėjimo trasoje ant Utrių kalno, bet kol kas šis sumanymas – per brangus.
30 Lapių ir aplinkinių kaimų gyventojų į kelionę po Lietuvą leidosi po to, kai iš Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ bei programos „LEADER“ gavo paramą vykdomam projektui „Lapių krašto identiteto atspindžiai, skatinant gyventojų verslumą“
Kaip savaitraščiui „Gargždų kraštas“ sakė Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė, rengiant 2 dienų tikslinę kelionę susipažinimui su skirtingais verslo modeliais buvo siekiama, kad kitose šalies regionuose vykdomi verslai tiktų būtent Lapių žmonėms. Turtinga gamta ir augalija garsėjančiam Lapių kraštui labai tiktų auginti ar rinkti vaistažoles ir gaminti iš jų arbatas, taip pat labai svarbu – vystyti turizmo paslaugas, mokytis jas pateikti turistams, reklamuoti.
Šią vasarą Lapių bendruomenės centro vykdomo projekto tikslas - burti vietos gyventojus, skatinti jų verslumą, sukuriant kraštą identifikuojantį simbolį, kaip vietos produktų ir paslaugų atpažinimo ženklą.
Apžiūrėjo Jadvygos žolių ūkį
Bene garsiausia šalies žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, savo vaistažolių ūkį įkūrusi Gyvolių kaime Mažeikių rajone jos ūkio apžiūrėti atvykusiems lapiškiams papasakojo, kaip augo ir vystėsi jos verslas, kaip išsiplėtė žolelių ir jų mišinių pardavimai visoje Lietuvoje.
Pasak L.Karbauskienės, nustebino tai, kad Jadvygos Balvočiūtės ekologiniame ūkyje - laukuose ir ekspozicijoje, vaistiniai, maistiniai ir aromatiniai augalai specialiai auginami. Tiesa, dalis augalų teberenkama natūraliose augimvietėse, tada taisyklingai džiovinami ir perdirbami bei tinkamomis proporcijomis pakuojami prekybai.
Lapių žmonės galėjo įsitikinti, kad vaistažolių rinkimas ir pardavimas gali būti ne tik smulkus verslas, bet ir didžiulis, ne vienam žmogui darbo vietą sukuriantis verslas.
J.Balvočiūtėlapiškiamspasakojo, kaip nedidelis vaistinių augalų darželis virto žinoma vaistinių augalų arbatų gaminimo įmone, kaip gimė arbatų receptūros, kaip augalai apdorojami ir kokiose pakuotėse jie pasiekia pirkėjus. Vizito dalyviai susipažino su šio sėkmingo verslo subtilybėmis, t.y. sužinojo, kad augalai nuimami, smulkinami, džiovinami, kitaip ruošiami (priklausomai nuo žaliavos rūšies) rankiniu būdu, prisilaikant nustatytų procedūrų, kad būtų užtikrinta aukšta arbatų kokybė. Nors ūkis realizuoja ir pavienės vaistažolės, daugiausia žaliavų sunaudojama gaminti žolelių mišinius ūkyje. Arbatos parduodamos ūkyje, mugėse, tiekiamos įvairiems prekybos taškams visoje Lietuvoje. VšĮ „Kulinarinio paveldo fondas“ Jadvygos Balvočiūtės arbatas pripažino šalies kulinariniu paveldu. Šis ūkis – vienas iš netradicinių verslų pavyzdžių Lietuvoje, o provizorė-farmakognostė Jadvyga pripažinta sėkmingiausiai 2013 metais dirbusiai tradicine amatininke.
Stibrybei – kiaulpienių kava
Nemažiau įdomus susitikimas lapiškių laukė ir Anykščiuose. Žolininkas Ramūnas Daugelavičius arbatas gamina tik iš Anykščių apylinkėse natūraliai augančių augalų, be to, rengia edukacines žolininkystės pamokas suaugusiems ir vaikams.
Jis arbatas gamina mažesniais kiekiais, taip pat gamina ir lapiškiams labai patikusias kiaulpienių šaknų ir gilių kavas.
Anykščiuose gyvenantis žolininkas R.Daugelavičius patarė vietoj mums įprastinės tradicinės pupelių kavos rinktis kiaulpienių šaknų kavą. Ji neturi kofeino, bet tonizuoja geriau negu pupelių kava. Ir, kas svarbiausia, neturi neigiamo poveikio organizmui. Lapiškiai įsitikino, kad nors pienės ir yra karčios, bet jų kava yra mažiau karti negu iš kavos pupelių užplikoma kava.
Pasak R.Daugelavičiaus, daugiausiai naudingų medžiagų ir yra sukaupę augalai, kurie tradiciškai laikomi piktžolėmis – juos sunkiausia išnaikinti, tad jie yra stiprūs, turintys visą spektrą ir žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Kiaulpienių naudingumą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Jose yra vitaminų C, E, A, taip pat geležies, kalcio, fosforo, inulino. Kiaulpienių šaknyse yra iki 40 proc. inulino, naudingos maistinės skaidulos. Jos skonis yra šiek tiek salsvas, todėl ir ši kava yra salstelėjusi. Inulinas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas.
Lapių žmonės užsirašė ir kiaulpienių šaknų kavos receptą. Galbūt tokia kava ateityje bus vaišinami Utrių kalno slidinėjimo trasos lankytojai . Paruošti kiaulpienių šaknų kavą nėra sudėtinga. Tereikia suskubti iki šalnų prisikasti kiaulpienių šaknų. Tuomet jas gerai nuvalyti, kad neliktų žemių, nuplauti šaltu vandeniu. Paskui susmulkinti, sumalti ir išdžiovinti. Džiovinti jas galima pavėsyje, vėdinamoje patalpoje arba orkaitėje, ne aukštesnėje kaip 40-50 °C laipsnių temperatūroje. O jau prieš pat vartojimą jas dar labiau susmulkinti, šviežiai paskrudinti ant keptuvės, be jokio aliejaus ir užsiplikyti. Į puodelį reikia dėti vieną šaukštelį ir užsiplikyti verdančiu vandeniu, pastovi keletą minučių ir puikiausiai pritraukia. Anykštėnas rekomenduoja pienių kavą paskaninti medumi.
Lapiškiams pasirodė įdomu, kad R.Daugelavičius renka ir žmonėms siūlo ar arbatose naudoja ne tik žoleles, bet ir uogas, augalų šaknis, sėklas.
Žolininkas taip pat pasakojo, kad jo gyvenime vaistažolių rinkimas, jų auginimas ir mišinių gamyba iš pomėgio virto darbu. Jis dabar gilinasi į naują sritį – maistines žoles, kaip žoleles plačiai panaudoti maistui kaip mikroelementų šaltinį. Įdomu, kad R.Daugelavičiaus darbymetis prasideda ne tada, kai pievos žiedais apsikloja – pirmosios žolininko išvykos į gamtą būna dar sausio mėnesį, kai ateina tinkamiausias metas rinkti pušų spyglius, aviečių stiebus, kitus augalus. O jau kovą, balandį atsiveria didieji gamtos turtai – kalasi garšvos, dilgėlės, blindės ir kt. Iki Velykų žolininkas jau būna pririnkęs pilnus aruodus naudingųjų augalų.
Savo Anykščiuose įsteigtoje arbatinėje jis siūlo daugybės įvairiausių žolelių arbatas, rengia arbatos ceremonijas, edukacines pamokas, pataria, kokias arbatas gerti esant įvairiems negalavimams.
Šeima verslą kuria dvare
Dar vienas verslo modelis, į kurį gilinosi Lapių bendruomenės centro nariai – netoli Anykščių vienos šeimos restauruotas Burbiškio dvaro ansamblis.
Šeimos ir ES fondų lėšomis atkurtas ir valdomas dvaras pritaikytas turizmo reikmėms: jame teikiamos apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, vyksta koncertai, seminarai, parodos. Dvaro sodyba vėl atgavo pirminę savo paskirtį – tapo kultūros židiniu Anykščių rajone.Lapiškiai išgirdo ir Burbiškio dvaro ir jo apylinkių istoriją, išvydo dvaro kambarius, sales, pasėdėjo kurį laiką dvare veikusios ir šiandien išlikusios pradinės mokyklos suole.
Visi dvaro atkūrimo ir restauravimo darbai kainavo beveik 2,75 milijono eurų (apie 9 milijonus litų). ES fondai finansavo 65 procentus šio projekto vertės.
Šeimininkai kasdien sulaukia svečių ir kiekvienam kruopščiai aprodo dvaro sales, leidžia susipažinti su smulkmenomis, nuomoja dvarą šventėms.
5 bendruomenės dirba kartu
Joninių šventę simboliškai atšventę kaimo turizmo sodyboje prie Rubikių ežero, susipažinę ir kaimo turizmo subtilybes aptarę su sodybos šeimininku, kitą dieną lapiškiai dar lipo į įspūdingą apžvalgos bokštą ir vyko į Vilkyškių bendruomenę, kurioje jau kelerius metus vykdomas bendras kelių Pagėgių krašto bendruomenių projektas.
Penkias Pagėgių savivaldybės bendruomenes - Vilkyškių, Aušgirių, Bitėnų, Kriokiškių ir Žukų - sujungė projektas „Vaistingųjų ir prieskoninių augalų verslo organizavimo galimybės". Aktyviai vaistažolių rinkimo procese dalyvauja maždaug 30 šio krašto žmonių.
Lapių bendruomenės nariai domėjosi, kaip realiai veikia kelių bendruomenių bendradarbiavimu paremtas verslumo projektas.
Pagėgių krašto gyventojai lapiškiams pasakojo, kad iki šiol atsimena prieš ketverius metus išgirstus žolininko Virgilijaus Skirkevičius žodžius: „Nejaugi jūs taip gerai gyvenate, kad trypiate po kojomis pinigus?". Uždegančios ir labai informatyvios žolininko V. Skirkevičiaus paskaitos įkvėpė ne vieną gyventoją imtis naujos veiklos - rinkti vaistažoles. Pagėgių krašto žemės labai turtingos. Pavasarį pievas užlieja iš krantų išsiliejęs Nemunas, tad net ūkininkams jų nereikia tręšti. O vaistažolės auga kaip ant mielių.
Mokymuose dalyvavo šimtas gyventojų, realiai dabar vaistažoles renka apie trisdešimt žmonių. Pagrindiniai vaistiniai augalai - pelynai, stumbražolės, jonažolės, valerijonai, gudobelės, erškėčiai, putinai, šaltekšniai, mėlynės, kiaulpienės, varnalėšos, varpučiai, kmynai, gauromečiai, dilgėlės. Pagal V. Skirkevičiaus receptūras ruošiami vaistažolių arbatų mišiniai.
Kadangi Lapių apylinkėse, švarioje gamtoje taip pat auga gausybė naudingų augalų, ekskursijos dalyviams buvo labai naudinga įsigilinti į įvairiai veikiančius vaistažolių panaudojimo versle modelius.
Pasak L.Karbauskienės, įdomu, kad Pagėgių krašte prie sėkmingo projekto įgyvendinimo daug prisidėjo mokslininkai. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslų ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centras patarė bendruomenėms įsigyti kokybišką ir našią džiovyklą, mat didžiausia problema buvo kokybiškai sudžiovinti vaistažoles. ASU Inžinerijos fakulteto specialistai sukonstravo saulės energiją naudojančią mobilią ir kompaktišką džiovyklą. Vaistažolės džiovinamos 35-40 laipsnių temperatūroje, vienos partijos džiovinimas užtrunka 50-70 valandų. Džiovyklą bendruomenės nariai naudoja pagal panaudos sutartį.Džiovykla stovi Vilkyškiuose, Vilkyškių pieninei priklausančio senovinio mūrinio namo kieme.
Bendruomenės bene labiausiai patenkintos tuo, kad į veiklą įsitraukė daug vaikų ir jaunimo, vasarą organizuojamos vaikų užimtumo stovyklos. Be to, tai ne tik užimtumas, bet ir neblogos pajamos: geri rinkėjai per dieną sugeba uždirbti ir 30 eurų. Bendruomenės planuoja ir naują veiklos etapą - ekstraktų iš vaistažolių gamybą.
Kriokšlio bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienėlapiškiams pasakojo, kad pavyzdžiui, pernai viena mergina, rinkusi vaistažoles, užsidirbo per du tūkstančius litų, o keli visą vasarą rinko vaistažoles, o rudenį nusipirko stalo teniso stalą. „
Dabar bendruomenės renka per 30 rūšių žolių ir gamina net 32 rūšių arbatas. Etiketes arbatoms sukūrė vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ administratorius Sigitas Stonys, o pavadinimus sugalvojo visi kartu: mat pagal įstatymus negalima ant maistinių arbatų rašyti, kad jos gydo, kokias ligas padeda gydyti ir pan. Tad atsirado arbata „Po sočių pietų“, kuri gerina virškinimą, o raminamųjų žolelių mišinys buvo pavadintas „Neimk į galvą“. Turi pagėgiškiai ir parduotuvėlę Vilkyškių centre, arbatas parduoda ir Turizmo informacijos centre, tiekia arbatinėms Tauragėje, Šiauliuose, greitai ir sostinės gyventojai galės paragauti Mažosios Lietuvos arbatų.
Kaip patikino L.Karbauskienė iš kelionės Lapių krašto žmonės grįžo ne tik pasisėmę idėjų, bet ir žinių bei praktiškai įsitikino, kaip veikia įvairūs verslo modeliai šalyje, ką galima pasiekti vystant vaistažolių rinkimo verslą. Po kelionės Lapių moterys jau surinko ir džiovina pirmąsias vaistažoles, siuva joms lininius maišelius, o per tradicinę Miško šventę pasiūlys vietinių vaistažolių arbatų paragauti ar jų mišinių įsigyti.
Žolininkas R.Daugelavičiuslapiškiams siūlė rinkti laukinių gervuogių lapus. Esą iš šių lapų išvirta arbata – viena vitaminingiausių. Šalia Minijos prie lapių veši ištisos laukinių gervuogių plantacijos. Gervuogių lapai jau džiūsta Lapių moterų virtuvėse.
Pasak L.Karbauskienės, kol kas anksti spėlioti, kokios konkrečios naudos atneš ši kelionė Lapių bendruomenės centro nariams, tačiau ne vienas ekskursijos dalyvis nauju žvilgsniu pažvelgė į aplink Lapius augančius gamtos turtus ir puoselėja mintis atrasti būdą šiomis gėrybėmis pasidalinti su kitais žmonėmis, taip pat iš to užsidirbti ar suteikti progą užsidirbti Lapiuose augantiems vaikams.
