Lapiškiai į Miško šventę kaip tik per Žolines susirinko jau 16-ąjį kartą iš eilės. Kaimo šventės tradicija tęsiama ir kasmet įgyja vis naujų formų.
Sužinojo Žolinių papročius
Šįsyk dar Miško šventės ir Žolinių išvakarėse Lapių bendruomenės moterys smalsiai klausėsi etnologės V. Jankūnaitės pasakojimų apie tradicijas.
Rugpjūčio 15-oji bažnytinėje tradicijoje – Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena ir sykiu Žolinė – žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė.
Per iškilmingas Žolinės Mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnificat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti gryčioje už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Vos nugriaudėja perkūnija, žolynais smilkoma, geriamos jų arbatėlės, kai rimtai susergama.
Pasak papročių ir tradicijų žinovės V. Jankūnaitės, pirmiausia Žolinės – tai labai svarbi bendruomenės šventė, nes vienas žmogus derliaus neišaugintų, jam tenka kviestis kitus į talką. Manoma, jog tas, kas nesueis krūvon su visais kaimo gyventojais pasidžiaugti tuo, kas užauginta, bus biednas.
Anot etnologės, kartu per Žolines mes ruošiamės rudeniui ir artėjančiam žemės apmirimui. V. Jankūnaitė pasakojo, kad per Žolinę vakarojimas būdavo nepaprastas, nes šeimininkės kepdavo ragaišius ir duoną iš naujo derliaus kviečių ir rugių. Duonos galia įveikdavo visas negandas, tad buvo ne tik meldžiamasi, bet ir kaip poterius žemdirbiai tradiciškai bėrė duonos kepalo pasakojimą, pagerbiantį kiekvieną rugio varpelę, sutrintus grūdo „kaulelius“. Manyta, jog ir vėlės dalyvaudavo prie stalo drauge su gyvaisiais.
Lapių moterys dar prisimena, kad jų šeimose į mirusiųjų karsto pagalves dėdavo žolynų. Todėl ši šventė – kaip gyvybės apytakos ratas, malda už gyvuosius ir išėjusius. Tai archajiškos apeigos, lydimos ugnies ir šventos duonos valgymo, džiaugimosi tuo, kas sukurta kartu su gamta ir artimu savo.
Dekoracijas kūrė pačios
Po etnologės pasakojimo, pasidalijimo pasakojimais apie gyvas kiekvienos šeimos Žolinių tradicijas moterys ėmėsi kurti grožybes iš žolynų. Jos buvo skiros Miško šventės dekoracijoms.
Kūrybines dirbtuvėles lapiškėms surengė Klaipėdos etnokultūros centro edukacinės ir etnokultūros veiklos koordinatorė Lina Prončatovaitė. Moterys išmoko kurti paukščius ir kitas dekoracijas iš šieno ir siūlų, taip pat mokėsi kurti tradicinius paukščiukus iš mirkytų kviečių šiaudų. Čia pat pievoje, Lakštingalų slėnyje, pagal senąsias tradicijas buvo mokomasi lieti ir tikro vaško žvakes.
Su kūrybinėse dirbtuvėlėse nedalyvavusiomis moterimis visais šiais įgūdžiais lapiškės pasidalys rudenį ar žiemą, kai laiko kiekviena turės daugiau.
Vėliau Lapių bendruomenės narės iš šieno sukūrė užrašą „Miško šventė“, sceną ir palapines išdabino savo kurtais šieno paukščiais ir į šiaudų kūlius susmaigstytomis gėlių kompozicijomis.
Laikė pamaldas parke
Žolynų puokštėmis nešini lapiškiai šiemet pradėjo dar vieną naują, svarbią tradiciją. Kelios dešimtys kaimo žmonių dalyvavo pirmą kartą surengtose Žolinių Mišiose po atviru dangumi – senajame dvaro parke prie Lapių mokyklos. Žolynais išpuoštame parke šv. Mišias laikė kunigas Viktoras Daujotis. Lapiškiai džiaugėsi ypatinga bendrumo ir susikaupimo atmosfera, tvyrojusia pamaldų metu. Per jaukias ir jautrias šv. Mišias vyresnės moterys ir ašarą nubraukė.
Lapių bendruomenės centro nariai nutarė, kad pirmąkart kaime vykusios Žolinių Mišios taps tradicinės, nes ir visa šventė po pamaldų daugeliui įgijo kitą, vertingesnę, prasmę.
Dieną rungėsi sportininkai
Aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems lapiškiams ir bendruomenės svečiams iškart po Mišių buvo surengtas ištisas sportinių varžybų maratonas. Sportinės aistros virė Lapių pagrindinės mokyklos stadiono aikštėse.
Futbolo varžybose nugalėjo komanda „Vėžaičiai“, antri liko „Jonušai“, trečiąją vietą užėmė komanda „Kuvalda“. Krepšinio aikštelėje geriausiai pasirodė komanda „Nokautas“, antrąją vietą iškovojo „Minija“, treti liko „Buivolai“. Tinklinio varžybose pirmąją vietą pelnė Šalpėnų komanda, antrąją – „A komanda“, trečioji vieta atiteko komandai pavadinimu „Šrederiai“. Rankų lenkimo varžybose sau lygių neturėjo Benas Kupstys, o smiginis geriausiai sekėsi Sigitui Karbauskui.
Šventė Lakštingalų slėnyje
Apdovanojimai sportininkams buvo įteikti vakare, kai šventė persikėlė į Lakštingalų slėnį.
Kiekvieną laiku į šventę atvykusį svečią smagiai pasitiko lapiukų kostiumais vilkintys vaikai. Svečių laukė pramogos – koncertas, batutas, maistas ir gėrimai. Grybienę virė Lapių bendruomenės moterys, medžiotojų klubas „Žvelsa“ kepė šašlykus ir virė tradicinę šiurpo sriubą, vaikai ragavo cukraus vatą, šokinėjo ant batuto ir žaidė tradicinėje tokių švenčių loterijoje.
Susirinkusiuosius į 16-ąją Miško šventę iškilmingai pasveikino „miško valdovas“ Antanas Kundrotas. Aikštėje prie scenos iškilmingai pakeltos šventės ir naujai sukurta bendruomenės vėliavos.
Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė visiems pristatė bendruomenės vykdomą projektą, kurio dalis buvo ir Miško šventės organizavimas, padėkojo aktyviausiems bendruomenės nariams, daugiausiai prisidėjusiems prie projekto veiklų.
Skaidrią šventinę nuotaiką kūrė ir nuoširdžiai koncertavę atlikėjai: Vėžaičių kultūros centro Lapių skyriaus kolektyvas „Trumpė“, Vėžaičių kultūros centro kolektyvas „Karuselė“, daugybės ovacijų sulaukę dainininkai iš „Žvelsos medžiotojų trio“, Kretingos kultūros centro Baublių skyriaus jaunimo vokalinis ansamblis, Daukšaičių kapela „Ritin dobil“.
Į šventę susirinkę lapiškiai bendravo su kaimynais, draugais, giminaičiais, vaišinosi bendruomenės centro išvirta grybiene ar kastiniu su bulvėmis, apžiūrėjo medžiotojų klubo „Žvelsa“ medžioklės trofėjų stendą, pirko bendruomenės moterų surinktus ir į jų pačių siūtus lininius maišelius sudėtus apylinkių žolynus arbatoms.
Grupės „Džentelmenai“ koncertas tapo šventės akcentu, prie scenos šokti suviliojęs daugiausiai žiūrovų. Tačiau ne mažiau įspūdingai atrodė ir vos pradėjus temti uždegtas didžiulis laužas. Šventę tradiciškai vainikavo šešiolika į dangų pakilusių raudonų dangaus žibintų.
Andriaus Kundroto nuotr.
{gallery}misko{/gallery}
